Vadinamąjį Vijūnėlės dvaro skandalą įsiūbavęs Vyriausybės nutarimo dėl kurortų apsaugos zonų juostų atšaukimas, pasirodo, buvo naudingiausias visai ne Druskininkams, o Palangai. Antrajai kurorto apsaugos zonos juostai priskiriama kone pusė šio kurorto teritorijos. Pasak specialistų, čia gyvenamųjų namų statyba – negalima.

Nepaisė reikalavimų

Palangos savivaldybės vadovai turėjo suskliautę ausis sekti Druskininkus krėtusį Vijūnėlės dvaro politinį skandalą, tačiau nei aplinkosaugininkai, nei Saugomų teritorijų tarnyba, nei daugybė kitų valstybinių institucijų nesuskubo aiškintis, kodėl Palangos savivaldybė nuo bendrojo plano patvirtinimo momento iki šiol nepaisė Vyriausybės nutarimo dėl kurortų apsaugos zonos juostų reikalavimų.

„Jei kas nors norėtų, galėtų kelti bylą kurorto vadovams ir aiškintis, kodėl nebuvo laikomasi Vyriausybės nutarimo reikalavimų. Taip, pusė Palangos miesto – gyvenamoji statyba. Iš principo reikėtų griauti“, – pripažino Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.

Nusistatė patys

Iš keturių šalyje esančių kurortų tik Palangos savivaldybė bendruoju planu yra nusistačiusi dvi iš trijų reglamentuojamų kurorto apsaugos zonos juostų.

Būtent tik Palangoje yra nustatytos – pirmoji, griežtojo režimo ir antroji, turinti apribojimų, kurortų apsaugos zonų juostos.

Pirmajai apsaugos juostai Palangoje buvo priskirta pajūrio juosta. Remiantis Vyriausybės nutarimu, čia yra net draudžiama laikinai ar nuolat gyventi žmonėms.

Antrojoje juostoje, į kurią patenka kone pusė miesto, yra draudžiama gyvenamoji statyba. Paprastai tariant, šioje teritorijoje galima statyti tik sanatorijas ir poilsines.

Trečioji zonos juosta numato mažiausiai apribojimų. Jai gali būti priskiriamos tos kurorto teritorijos, kuriose draudžiama vykdyti darbus, galinčius pakenkti gydomiesiems bei rekreaciniams ištekliams ir kurorto higieninei būklei.

Principo reikalas

Pavyzdžiui, Birštono savivaldybė, 2015 m. koreguodama miesto bendrąjį planą, panaikino šias juostas. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas patvirtintas 2008 m., tačiau jame nenumatytos kurorto apsaugos zonos juostos. Neringos savivaldybė tokių kurorto apsaugos zonos juostų 2012 m. priimtame savo bendrajame plane netvirtino.

„Teisė yra tokia mistika, kad baisu. Iš tiesų tik vienintelė kurortinė savivaldybė yra pasitvirtinusi kurortinių zonų planą. Kodėl pas mus nėra numatyta šių zonų? Tegul atsako Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane galėjo būti numatytos visos šios kurorto apsaugos zonų juostos. Bet tai nebuvo padaryta. Tiek Aplinkos ministerija, tiek Valstybės saugomų teritorijų tarnyba derino Neringos bendrąjį planą. Galėjo numatyti. Net Vyriausybės atstovai apskrityje turi sekti, ar laikomasi Vyriausybės nutarimų savivaldybėse. Mes – ne vunderkindai. Nejau kitos valstybės tarnybos neturi prisiimti atsakomybės, o ji privaloma tik savivaldybei?“ – piktinosi Neringos meras Darius Jasaitis.

Neringos meras replikavo, kad jei šalyje galioja nuostata, jog prieš įstatymą yra visi lygūs, neteisėtų pastatų nugriovimas turėtų grėsti ne tik Neringai, bet ir Palangai.

„Turėtų būti keliama byla, ir viskas, kas pastatyta nesilaikant Vyriausybės nutarimo, turėtų būti nugriauta. Jei remtis tik principais, o ne sveiku protu, Palangai neturi būti taikomos išlygos. Neringoje griaunama tik dėl teisės aktų, o ne dėl žalos gamtai“, – pastebėjo D.Jasaitis.

 Laukia teismo verdiktoVyriausybė iš savo nutarimo visą skirsnį, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas, išbraukė dar pernai rudenį. Kilus skandalui, šis nutarimas buvo atšauktas. Vis dėlto į Konstitucinį Teismą kreipėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, priimant sprendimą dėl šio Vyriausybės nutarimo atšaukimo buvo padaryti esminiai ir šiurkštūs Vyriausybės nutarimų projektams rengti ir priimti taikomų procedūrinių reikalavimų pažeidimai, todėl jis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas bylą jau išnagrinėjo praėjusį pirmadienį, tačiau savo nutarimą skelbs tik liepos 8-ąją.

Kretingoje – kurorto zonos?

Iki tol nežinioje skendi ne tik Druskininkų savivaldybė, kurioje įstrigo savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimas, bet ir dar dešimtys tūkstančių sklypų savininkų, kurių nuosavybė išsibarsčiusi po visą šalį.

Paaiškėjo, kad iš viso Lietuvoje yra įregistruoti daugiau kaip 24 tūkst. sklypų, kurie turi įrašą apie specialias žemės naudojimo sąlygas.

Per 6 tūkst. tokių sklypų yra įregistruoti vien Kretingos rajone. Nuosavybės dokumentuose įrašyta, kad šie sklypai priskirti kurorto apsaugos zonai.

„Ne Palangoje, ne Neringoje, o Kretingoje daugiausia tokių įrašų nuosavybės dokumentuose. Nežinau, kodėl taip nutiko. Gal Kretinga sugalvojo, kad taip turi saugoti Palangos kurortą? Teisine prasme tai yra visiškas nesusipratimas“, – stebėjosi M.Narmontas.

Tokių įrašų turi ir Biržų ar Varėnos rajonų sklypų savininkai.

„Reikėtų paaiškinti, ką saugo tos kurorto apsaugos zonos juostos? Jos saugo vandenį, naudingus išteklius, purvą, rekreacines teritorijas. Šalyje yra daugybė teisės aktų ir įstatymų, kuriais remiantis saugoma gamta ir ištekliai. Jei kam kyla klausimas, ar galima kur nors teršti Lietuvoje, tikrai neliko tokios vietos, kur būtų galima tai daryti. Teisės aktų yra begalė“, – aiškino M.Narmontas.

Taisymas kainuotų brangiai

M.Narmontas teigė, kad Vijūnėlės dvaro skandalas tėra didelis muilo burbulas. „Niekas nežiūrėjo į esmę, visi akcentavo procedūras“, – pastebėjo specialistas.

Ką daryti 6 tūkst. kretingiškių, kurie laukia Konstitucinio Teismo sprendimo?

Realiai žemės nuosavybės dokumentuose lyg ir yra įrašas apie kurorto apsaugos zonos egzistavimą. Vis dėlto zonos juostas turinčio nustatyti žemės planavimo dokumento nėra.

„Net ir Registrų centras pripažįsta, kad neturi galimybės žemės sklypui įrašyti konkrečią kurortų apsaugos zonos juostą. Realiai šios normos niekada neveikė ir neaišku, kokie ribojimai nustatyti“, – aiškino Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.

Išskirtina tai, kad žmogus, norėdamas iš nuosavybės dokumentų išbraukti neegzistuojančią normą, turėtų kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras su prašymu koreguoti nuosavybės dokumentus.

Kiekvienas toks įrašas kainuoja pinigus. Už vieną korekciją gali tekti pakloti apie 10 eurų.

Suskaičiavus probleminių sklypų savininkus išeitų, kad už įrašų keitimą visi 24 tūkst. gyventojų Registrų centrui paklos 240 tūkst. eurų sumą.

„Kol Konstitucinis Teismas nepriėmė sprendimo, tokių įrašų gyventojai negali naikinti. Negali ir laikytis jiems keliamų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimų“, – tikino M.Narmontas.

Lygino su Prezidentės sklypu

Neegzistuojančių ir net juoką keliančių normų šiame Vyriausybės nutarime daug.

Pasak M.Narmonto, kurorto apsaugos zonos nustatomos miškams, pievoms, kur kurortu net nekvepia.

„Yra reikalavimas, kad nuo gyvenamųjų patalpų langų ir automobilių aikštelės būtų ne mažesnis nei 10 m atstumas. Juk visi miestai seniausiai pastatyti kitaip, senamiesčiuose net neįmanoma to paisyti. Yra reikalavimas laikytis tam tikrų atstumų nuo anglies saugojimo vietų. Nuo 1992 m. liko absurdiškų normų ir reikalavimų. Todėl buvo sudaryta 30 specialistų darbo grupė, kuri ir sprendė, kokias normas palikti, kokių atsisakyti“, – tikino Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.

Visa ši įstatymų ir nutarimų painiava, tikimasi, baigsis parengus naują Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo įstatymą, kuriame suguls visi apribojimai, kurie gali būti taikomi žemės sklypų savininkams.

„Bus keičiama keletas įstatymų – Miškų, Saugomų teritorijų įstatymai, Geležinkelių kodeksas ir kiti teisės aktai. Nežinau, kaip pavyks, nes nedaug laiko tam duota. Tikimės išspręsti daugybę problemų. Šiuo metu specialiosios sąlygos žemės savininkui galios tik tuomet, jei tai yra įrašyta į jo nuosavybės dokumentus. Prisimenant net ir Prezidentės D.Grybauskaitės sklypo istoriją, juk nuosavybės dokumentuose nebuvo registruota naudingųjų išteklių specialioji sąlyga. Todėl ir norime suregistruoti visus objektus ir sukurti viešą tokių objektų registrą, kad niekas negalėtų pasakyti nežinojęs apie specialiuosius reikalavimus“, – kalbėjo M.Narmontas.

Sovietinė atgyvena

Net jei sovietine atgyvena laikytos normos bus pakeistos, Saugomų teritorijų įstatyme, pasak Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, kurorto apsaugos zonų nuostata išlieka.

„Palangai nebuvo privalu paisyti Vyriausybės nutarimo? Dar ir kaip privalu buvo“, – nuomonę išsakė R.Baškytė.

Vis dėlto aiškinantis, kokia institucija turėjo kontroliuoti šių normų paisymą, R.Baškytė gynėsi, kad Palangos kurorto reikalai – ne Saugomų teritorijų tarnybos reikalas.

„Vyriausybės nutarimas, kuris buvo priimtas 1992 m., „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ apibrėžia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. O tai, kas nustatoma bendraisiais planais, kyla iš Saugomų teritorijų įstatyme numatytų reikalavimų. Bendruoju planu galima nustatyti kurorto apsaugos zonų juostas. Bet neprivalu. Nes nėra institucijos, kuri tai kontroliuotų. Negana to, jei ir būtų nustatytos tokios zonos, tai nereikštų, kad tai yra tos zonos, kurios numatytos Vyriausybės nutarime. Visiems aišku, kad šis apsaugos zonos juostų taikymas yra sovietinė atgyvena, todėl ir nuspręsta šį punktą išbraukti“, – painias reikalavimų peripetijas aiškino M.Narmontas.

Išdavė krūvas leidimų

Su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi dienraščio žurnalistams susisiekti nepavyko, Palangos savivaldybės vyriausiasis architektas Vidmantas Danta tikino, kad palangiškiai ramūs kaip tikri žemaičiai ir nesibaimina Neringos savivaldybę ištikusio likimo.

„Mes patvirtinome dvi iš trijų numatytų kurorto apsaugos zonų juostas. Pirma juosta sutampa su pajūrio apsaugos juosta. O miesto teritorija patenka į antrąją juostą. Prieš panaikinant kurorto apsaugos zonas į Palangos savivaldybę kreipėsi Aplinkos ministerija, užklausdama, ar zonų panaikinimas neturės įtakos miesto tvarkymo dalykams. Mes atsakėme, kad tai nedarys jokios įtakos“, – aiškino kurorto architektas.

V.Danta įsitikinęs, kad antrojoje juostoje gyvenamoji statyba galima.

„Juk pusė miesto – gyvenamoji statyba. Kiek bylų būtų? Krūvos statybos leidimų išduota gyvenamajai statybai. Būtų didelė bėda. Bet, mano galva, gyvenamoji statyba yra galima. O kas prižiūrės kurortą, jei ne Palangos gyventojai? Vadinasi, gyvenamosios teritorijos yra miesto, kaip kurorto, dalis. Negali būti kurorte vien poilsio pastatai“, – šio kurorto poziciją gynė V.Danta.

Gyvena tarsi nelegaliai

Palangos architektas tikino, kad kurorto apsaugos zonos pirmojoje juostoje gyveno ir gyvena žmonių, nors Vyriausybės nutarime numatyta, kad žmonėms čia net laikinai draudžiama apsistoti.

„Pajūrio juostos įstatyme yra įvardytos išimtys. Naujų gyvenamųjų namų negalima statyti. Nuo seno čia gyvenantieji turi visas teises. Tiesa, mes esame prašę Aplinkos ministerijos iš pajūrio juostos ribų išbraukti gyvenamąsias sodybas, bet išimtys buvo pritaikytos ne visiems“, – kalbėjo V.Danta.

Ką daryti tarp dangaus ir žemės pakibusiems gyventojams, V.Danta tikino nežinąs.

„Išeitų, kad jie nelegaliai gyvena, nors visą gyvenimą čia praleido“, – pečiais gūžčiojo V.Danta.

Jis aiškino, kad Palangos savivaldybėje yra savitas požiūris į teisės aktus.

„Gal kas pažodžiui skaitydamas nutarimą ir išskaito, kad gyvenamosios statybos neturi būti, bet aš tai matau kitaip. Gyvenamoji teritorija yra kurorto dalis. Kaip tuomet Palangos bendrasis planas buvo patvirtintas, jei jis kirtosi su antrosios juostos reikalavimais?“ – stebėjosi V.Danta.

Po skandalo – nuostoliai

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas aiškino, kad tapo tik iešmininku politiniame skandale, nors Druskininkų bendrajame plane net nebuvo numatytos kurorto apsaugos zonų juostos.

„Šiuo metu mūsų savivaldybėje vyksta bendrojo plano korekcija. Tik bėda ta, kad kol vyko politinis skandalas ir kol savo žodžio netarė Konstitucinis Teismas, mes negalime tvirtinti bendrojo plano korekcijos. O tai reškia, kad įstrigo detaliųjų, specialiųjų planų tvirtinimas. Atsirado reali grėsmė, kad bus prarastos europinės lėšos“, – situaciją komentavo Druskininkų meras.

R.Malinauskas tikino, kad vadinamajam Vijūnėlės dvarui įteisinti kurorto apsaugos zonų juostų reglamentavimas neturėjo jokios įtakos.

„Druskininkai kurorto apsaugos zoną turi, bet juostos nebuvo niekada nustatytos jokiame dokumente. Aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad šio Vyriausybės nutarimo Vijūnėlės dvarui iš viso nereikėjo. Jei pralaimėtume visus teismus, mus ištiktų Neringos likimas – tektų mokėti už privačių asmenų ieškinius valstybei, nors leidimus statyboms išdavėme teisėtai“, – tikino Druskininkų meras.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė pastebėjo, kad kurorto apsaugos juostų panaikinimą inicijavo ne savivaldybė, o pati Aplinkos ministerija.

„Dar 2014 m. aplinkos ministras buvo sudaręs darbo grupę, kuri parengė šio nutarimo pakeitimą. Mūsų nuomonės dėl juostų naikinimo klausė Ūkio ministerija, tik taip mes sužinojome, kad šį nutarimą ketinama naikinti“, – skandalo priešistorę prisiminė V.Jurgelevičienė.

Teismą laimėjo

Dėl teisinės normos, kurią specialistai vadina sovietine atgyvena, Druskininkų savivaldybė atsidūrė teisme.

Aiškinamasi, ar teisėtai savivaldybė išdavė statybos leidimą Vijūnėlės dvaro statybai.

„Įdomu tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, jog žemės sklypas, kuriame pastatytas vadinamasis Vijūnėlės dvaras, galėtų būti priskiriamas trečiajai kurortų apsaugos juostai, jei tokios juostos iš viso būtų nustatytos. Išeitų, kad visas šis skandalas tėra šnipštas“, – akcentavo R.Malinauskas.

Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, Druskininkų savivaldybę padavė į teismą. Ieškinyje reikalaujama panaikinti visus sprendimus, susijusius su Vijūnėlės dvaru.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė Druskininkų savivaldybės naudai. „Teismas daro išvadą, kad žemės sklype esantys statiniai pastatyti teisėtai ir teisėtai įregistruoti“, – pripažino pirmos instancijos teismas.

Teismo sprendimu Generalinei prokuratūrai net priteista padengti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo klausimu dar turės pasisakyti apeliacinė instancija.

informacija iš tinklapio Kauno Diena